Yra klausimų, kurių kartais bijome. „Kas tau atsitiko?“ „Kodėl tu taip jautiesi?“ O labiausiai – „Ar tu galvoji apie savižudybę?“
Bijome, kad toks klausimas gali pabloginti situaciją. Tačiau kalbėti apie savižudybę galima ir reikia. Atviras pokalbis gali parodyti žmogui, kad jis nėra vienas ir kad šalia yra tas, kuriam rūpi. Savižudybė nėra silpnumo ženklas. Dažnai tai žmogaus nevilties akimirka, kai atrodo, kad skausmas niekada nesibaigs ir nebėra kitos išeities. Tačiau išeitis yra. Ir kartais pirmasis žingsnis į ją – paprastas pokalbis.
Todėl šiandien, segėdami geltonus kaspinėlius, norime priminti: pastebėkite. Paklauskite. Išklausykite. Nepalikite vieno.
Ir nepamirškime savęs. Jei mintys, jausmai ar gyvenimo sunkumai tampa per sunkūs, jų nereikia slėpti, ignoruoti ar bandyti ištverti vienam. Leiskime sau priimti pagalbą – net jei dar nežinome, kaip viską paaiškinti.
Jeigu neramu dėl artimo žmogaus – nebijokite paklausti, kaip jis iš tikrųjų jaučiasi. Jei sunku pačiam – nelaukite, kol taps nepakeliama. Pagalbos galima prašyti šiandien.
Joniškio psichikos sveikatos centro specialistai yra pasiruošę išklausyti ir padėti. Visą parą emocinę paramą suaugusiesiems teikia Vilties linija – 116 123. Dėl savižudybės grėsmės ar išgyvenamos psichologinės krizės galima kreiptis į Psichologinių krizių pagalbos centrą – 1815 (I–V 9–19 val., VI 9–15 val.). Vaikams emocinę paramą teikia Vaikų linija – 116 111 (kasdien 11–23 val.), jaunimui – Jaunimo linija – 0 800 28888 (visą parą). Jei kyla tiesioginė grėsmė žmogaus gyvybei – skambinkite 112.
Kartais žmogui nereikia patarimo. Jam reikia žmogaus. Būkime šalia – vieni kitų ir savęs.
